2025 metų vasarį Vilniuje sudaryti 1032 butų pirkimo-pardavimo sandoriai, t.y. 16,7 proc. daugiau nei sausį ir 52,2 proc. daugiau nei vasarį prieš metus. Kaune sudaryti 391 sandoriai, t.y. 7,4 proc. daugiau nei sausį ir 31,2 proc. daugiau nei vasarį prieš metus. Klaipėdoje sudaryti 244 sandoriai, t.y. 17,3 proc. daugiau nei sausį ir 31,2 proc. daugiau nei vasarį prieš metus. „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis per vasario mėn. Vilniuje padidėjo 0,5 proc. (10 eurų/ kv. m), Kaune – kainos išliko stabilios (0 eurų/ kv. m), Klaipėdoje – padidėjo 0,4 proc. (6 eurų/ kv. m). Per metus Vilniuje kainos padidėjo 1,8 proc. (35 eurų/ kv. m) iki 1986 eurų/ kv. m. Kaune metinis butų kainų augimas siekė 1,1 proc. (15 eurų/ kv. m) iki 1302 eurų/ kv. m. Klaipėdoje per metus butų kainos antrinėje rinkoje padidėjo 1,5 proc. (19 eurų/ kv. m) iki 1271 eurų/ kv. m.

Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos per metus padidėjo 3,7 proc. (110 eurų/ kv. m) iki 3116 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje padidėjo 0,6 proc. (17 eurų/ kv. m).

Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių per metus senos statybos butų kainos padidėjo 1,3 proc. (24 eurų/ kv. m) iki 1895 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (11 eurų/ kv. m).

Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė per metus butų kainos padidėjo 1,1 proc. (18 eurų/ kv. m) iki 1702 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m).

Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes per metus butų kainos padidėjo 1,0 proc. (15 eurų/ kv. m) iki 1565 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,7 proc. (11 eurų/ kv. m).

Pilaitėje per metus vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 1,5 proc. (24 eurų/ kv. m) iki 1624 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,5 proc. (8 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus per metus butų kainos padidėjo 0,4 proc. (8 eurų/ kv. m) iki 2045 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,1 proc. (3 eurų/ kv. m).

Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina per metus padidėjo 3,2 proc. (63 eurų/ kv. m) iki 2037 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,3 proc. (5 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, per metus vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 1,0 proc. (12 eurų/ kv. m) iki 1249 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,1 proc. (2 eurų/ kv. m).

Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, per metus vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 0,6 proc. (8 eurų/ kv. m) iki 1239 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,1 proc. (11 eurų/ kv. m).

Klaipėdos centre, Senamiestyje per metus vidutinė butų kaina padidėjo 2,9 proc. (50 eurų/ kv. m) iki 1780 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,3 proc. (6 eurų/ kv. m).

Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro per metus vidutinė butų kaina padidėjo 0,7 proc. (9 eurų/ kv. m) iki 1319 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,5 proc. (6 eurų/ kv. m).

Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina per metus padidėjo 1,5 proc. (16 eurų/ kv. m) iki 1076 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (6 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, per metus butai antrinėje rinkoje pabrango 1,3 proc. (23 eurų/ kv. m) iki 1868 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina nepakito (0 eurų/ kv. m).

Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, butų rinka, šiuos metus pradėjusi gerokai didesniu aktyvumu nei buvome įpratę matyti paskutinius porą metų, vasarį apsukų nemažino ir tai, greičiausiai, jau nebe atsitiktinumas. Vis daugiau fundamentalių priežasčių, dėl kurių auga būsto paklausa ir atsiranda prielaidos kainų kilimui. Žinoma, įtampa geopolitinėje erdvėje išlieka, bet, matyt, gyventojai su šio pobūdžio baimėmis apsiprato ir vis drąsiau žiūri į NT įsigijimus, kuriuos stipriai palengvina nuosekliai mažėjančios palūkanų normos. Panašu, kad rinka grįžo į teigiamų tendencijų kryptį.

1Partner index

Apie būsto kainų indeksą „1PI“

Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose. Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 0,21, pietinės dalies – 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 0,38, Pilaitės mikrorajono – 0,05, šiaurinės dalies – 0,09). Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89% sostinės butų fondo. Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies – 0,72, šiaurinės dalies – 0,21). Šiose zonose butų skaičius sudaro 92% Kauno butų fondo. Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro – 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro – 0,61, šiaurinės dalies – 0,09). Šiose zonose butų skaičius sudaro 99% Klaipėdos butų fondo.

Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.

„1PI”, pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.

Apie „1Partner LT“

Nekilnojamojo turto bendrovė „1Partner LT“ buvo įkurta prieš metus susijungus trims skirtingose valstybėse veikusioms bendrovėms: Lietuvos rinkoje jau 20 metų gyvavusiai nekilnojamojo turto  bendrovei „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“, nekilnojamojo turto lyderės pozicijas Estijoje užimančiai agentūrai „1Partner“ ir Latvijos kompanijai „1Partner LV“. 2019 m. įsteigus prekės ženklą „1Partner“, šios bendrovės kartu veikia 3 Baltijos šalyse.

Daugiau informacijos:

Viktoras Račkovskis, „1Partner LT“ direktorius

Tel. +370 629 29 123, +370 521 57370, el. paštas viktoras.rackovskis@1partner.lt.