2026/09.28

2026 metų rugpjūčio mėn. Vilniaus m. sav. sudaryti 1116 butų (gyvenamųjų patalpų) pirkimo-pardavimo sandoriai, t.y. 0,36 proc. daugiau nei prieš mėnesį, ir 1,36 proc. daugiau nei rugpjūčio mėn. prieš metus. Kauno m. sav. sudaryti 401 sandoris, t.y. 16,46 proc. mažiau nei prieš mėnesį, ir 1,01 proc. daugiau nei rugpjūčio mėn. prieš metus. Klaipėdos m. sav. sudaryti 256 sandoris, t.y. 6,91 proc. mažiau nei prieš mėnesį, ir 6,23 proc. mažiau nei rugpjūčio mėn. prieš metus. „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis per rugpjūčio mėn. Vilniuje padidėjo 1,0 proc. (22 eurų/ kv. m), Kaune – kainos padidėjo 1,2 proc. (17 eurų/ kv. m), Klaipėdoje – padidėjo 0,6 proc. (8 eurų/ kv. m). Per metus Vilniuje kainos padidėjo 8,9 proc. (179 eurų/ kv. m) iki 2192 eurų/ kv. m. Kaune metinis butų kainų augimas siekė 8,7 proc. (115 eurų/ kv. m) iki 1440 eurų/ kv. m. Klaipėdoje per metus butų kainos antrinėje rinkoje padidėjo 6,1 proc. (79 eurų/ kv. m) iki 1369 eurų/ kv. m.

Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos per metus padidėjo 7,4 proc. (234 eurų/ kv. m) iki 3409 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,8 proc. (27 eurų/ kv. m).

Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių per metus senos statybos butų kainos padidėjo 9,8 proc. (187 eurų/ kv. m) iki 2097 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,1 proc. (22 eurų/ kv. m).

Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė per metus butų kainos padidėjo 7,8 proc. (133 eurų/ kv. m) iki 1852 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,0 proc. (19 eurų/ kv. m).

Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes per metus butų kainos padidėjo 10,3 proc. (162 eurų/ kv. m) iki 1744 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,2 proc. (21 eurų/ kv. m).

Pilaitėje per metus vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 9,9 proc. (162 eurų/ kv. m) iki 1804 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,3 proc. (23 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus per metus butų kainos padidėjo 7,9 proc. (165 eurų/ kv. m) iki 2247 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,9 proc. (20 eurų/ kv. m).

Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina per metus padidėjo 7,7 proc. (159 eurų/ kv. m) iki 2232 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,9 proc. (19 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, per metus vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 8,6 proc. (109 eurų/ kv. m) iki 1385 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,2 proc. (17 eurų/ kv. m).

Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, per metus vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 9,5 proc. (118 eurų/ kv. m) iki 1365 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,2 proc. (16 eurų/ kv. m).

Klaipėdos centre, Senamiestyje per metus vidutinė butų kaina padidėjo 5,6 proc. (101 eurų/ kv. m) iki 1910 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,5 proc. (9 eurų/ kv. m).

Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro per metus vidutinė butų kaina padidėjo 6,0 proc. (79 eurų/ kv. m) iki 1413 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,7 proc. (10 eurų/ kv. m).

Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina per metus padidėjo 6,5 proc. (71 eurų/ kv. m) iki 1166 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,7 proc. (8 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, per metus butai antrinėje rinkoje pabrango 5,7 proc. (108 eurų/ kv. m) iki 1989 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (11 eurų/ kv. m).

Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, beveik 9 proc. siekiantis metinis butų kainų augimas Vilniuje ir Kaune jau kelia klausimą, ar pirkėjų pajamos spėja paskui kainas. Iki šiol rinką palaikė augantys atlyginimai ir palankesnės skolinimosi sąlygos, tačiau rugpjūtį sandorių augimas sustojo – Kaune per mėnesį jų sudaryta 16,5 proc. mažiau, o Klaipėdoje mažiau nei prieš metus. Tai dar ne atšalimas, bet ženklas, kad dalis pirkėjų pasiekia savo galimybių ribą. Rudenį lemiamas veiksnys bus ne tiek pasiūla, kiek tai, ar pajamų augimas išliks pakankamai spartus, kad palaikytų dabartinį kainų tempą.

Apie būsto kainų indeksą „1PI“

Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ ir partnerių nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose. Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 0,21, pietinės dalies – 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 0,38, Pilaitės mikrorajono – 0,05, šiaurinės dalies – 0,09). Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89% sostinės butų fondo. Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies – 0,72, šiaurinės dalies – 0,21). Šiose zonose butų skaičius sudaro 92% Kauno butų fondo. Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro – 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro – 0,61, šiaurinės dalies – 0,09). Šiose zonose butų skaičius sudaro 99% Klaipėdos butų fondo.

Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.

„1PI”, pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.

Apie „1Partner LT“

Nekilnojamojo turto bendrovė „1Partner LT“ buvo įkurta prieš metus susijungus trims skirtingose valstybėse veikusioms bendrovėms: Lietuvos rinkoje nuo 1993 metų esančiai nekilnojamojo turto  bendrovei „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“, nekilnojamojo turto lyderės pozicijas Estijoje užimančiai agentūrai „1Partner“ ir Latvijos kompanijai „1Partner LV“. 2019 m. įsteigus prekės ženklą „1Partner“, šios bendrovės kartu veikia 3 Baltijos šalyse.

Daugiau informacijos:

Viktoras Račkovskis, „1Partner LT“ direktorius

Tel. +370 629 29 123, +370 521 57370, el. paštas viktoras.rackovskis@1partner.lt.